Rūšiuokime

RŪŠIUOKIME TINKAMAI IR ATSAKINGAI!

Lietuvos gyventojams svarbu suprasti, kad nerūšiuojamos ir netinkamai tvarkomos pakuočių atliekos jau po kelių dešimtmečių gali Lietuvą padaryti vienu dideliu sąvartynu. Neišrūšiuotos ir neperdirbtos jos išlieka nesuirusios ilgą laiką:

•    popierius ir kartonas- 2 metus;

•    metalinės konservų dėžutės - 90 metų;

•    plastiko pakuotės - 200 metų;

•    stiklainiai, buteliai - 900 metų.

Kadangi pakuočių atliekos yra alternatyvus žaliavų šaltinis, jas rūšiuojant ir perdirbant gaunama nauda pramonei, tausojami mūsų planetos gamtiniai ištekliai. Todėl labai svarbu pakuočių atliekas išskirti iš bendro susidarančių atliekų srauto, jas rūšiuoti ir tinkamai jomis atsikratyti, taip užtikrinant, kad nebus teršiama aplinka, o jų antrinis panaudojimas padės išsaugoti daug įvairių gamtinių resursų.

Dar vienas rūšiavimo pranašumas – ekonominis: kuo daugiau šiukšlių išrūšiuoja gyventojai ir verslininkai, tuo mažiau jų patenka į konteinerius buitinėms atliekoms, už kurių išvežimą ir sutvarkymą tenka mokėti. O į rūšiavimo konteinerius sumestos pakuočių atliekos išvežamos nemokamai – jų surinkimą finansuoja supakuotų gaminių gamintojai ir importuotojai.

Lietuvoje daugėja įmonių, savo gamybiniame procese naudojančių antrines žaliavas. Svarbu suvokti, kad kuo daugiau mes surinksime antrinių žaliavų ir pirksime iš jų pagamintos produkcijos, tuo labiau didės ir pasiūla. Pasisekimo raktas yra paklausa. Mes turime pasinaudoti savo pasirinkimo teise. Didėjant paklausai, pramonė bus priversta didinti gamybą.

Atliekų rūšiavimo nauda:

• Išsaugoma sveika aplinka, vis mažiau patenkant atliekoms į sąvartynus, prailginant jų eksploatacijos laiką
• Sukaupiama antrinių žaliavų kaip alternatyvą žaliavų ir energijos šaltiniui
• Sutaupoma gamtos išteklių ir energijos
• Sumažinama vandens ir oro tarša bei pristabdomas miškų kirtimas
• Sumažinama atliekų tvarkymo išlaidos

Kaip rūšiuoti atliekas ?

Atliekų rūšiavimas prasideda atliekų susidarymo vietoje, o perdirbimui tinkamas antrines žaliavas išsskirstomos į atskirus konteinerius, dažniausiai pažymėtus arba išskirtus  spalvomis: geltonas – plastmasė, žalias – stiklas, mėlynas – popierius. Yra išskiriamos ir nerūšiuotos komunalinės atliekos, pavojingos atliekos, metalas, žaliosios atliekos, biodegraduojančios atliekos, stambiagabaritinės atliekos.

Tinkamai rūšiuoti atliekas dažnai padeda produktų ar produktų pakuotės ženklinimas:

Ženklinama elektros ir elektroninė įranga, baterijos ir akumuliatoriai. Tokiu ženklu pažymėtas produktas, tapęs atlieka, turėtų būti surenkamas atskirai ir nemaišomas su kitomis atliekomis.

 Produktas ar pakuotė pagaminta iš perdirbamų stiklo atliekų.

Produktas ar pakuotė pagaminta iš bet kokios perdirbamos medžiagos (išskyrus plastikus).

Polietilentereftalatas(PET, PETE). Sutrumpinimas: Poliesteris.

Produktas ar pakuotė pagaminta iš perdirbto popieriaus (kartono).

Produktas tapęs atlieka gali būti perdirbtas.                    Perdirbamas aliuminis.

 Polipropilenas (PP).                                          

Miestų ir gyvenviečių gyventojai tinkamai atsikratyti įsigytų prekių pakuočių atliekomis gali:

- mesdami surūšiuotas pakuotes į viešose vietose pastatytus specialius pakuotės atliekų konteinerius (geltonas konteineris skirtas plastikui ir metalui, žalias-stiklui, mėlynas-popieriui).

-mesdami išrūšiuotas pakuotes į privačiose gyvenamųjų namų valdose esančius konteinerius pagal pakuočių atliekų surinkėjo pateiktas instrukcijas.

- pakuotes, už kurias nustatytas piniginis užstatas – priduodami pakuočių atliekų supirkimo punktuose, esančiuose maisto prekių prekybos vietose.

Kad būtų lengviau rūšiuoti, pakuotė žymima sutartiniais ženklais. Naudojami tokie pakuotės medžiagų žymėjimai:

Trikampio viduryje paprastai yra vienas ar du skaičiai kurie nurodo medžiagos tipą (1 -19 plastikas, 20 – 39 popierius ir kartonas, 40 – 49 metalas, 50 – 59 mediena, 60 – 69 audiniai ir tekstilė, 70 – 79 stiklas, 80-99 kombinuota pakuotė).